Perdavimas į trečiąsias šalis: ką reiškia, kai duomenys palieka ES

## Sąvoka neaiški, pasekmės – ne Perdavimas į trečiąją šalį vyksta, kai tik asmens duomenys tvarkomi už EEE ribų – arba yra iš ten **pasiekiami**. Antroji dalis dažnai pražiūrima: pakanka, kad administratorius trečiojoje šalyje turėtų prieigą. Duomenims judėti nereikia. ## Tai nedraudžiama BDAR 44 ir paskesni straipsniai leidžia perdavimą, jei yra pagrindas: - Komisijos **sprendimas dėl tinkamumo** paskirties šaliai, - **standartinės sutarčių sąlygos** su papildomu rizikos vertinimu, - arba viena iš siaurų 49 straipsnio išimčių. Antrasis kelias yra įprastas – ir sudėtingiausias, nes rizikos vertinimas (Transfer Impact Assessment) tenka Jums, o ne tiekėjui. ## Ką tai reiškia praktiškai Kas pasirenka vietovę už ES ribų, turi turėti: 1. teisinį pagrindą, raštu, 2. dokumentuotą rizikos vertinimą, 3. įrašą duomenų tvarkymo veiklos įrašuose, 4. ir atsakymą į klausimą, kas nutinka, kai paskirties šalies institucija pareikalauja prieigos. Ketvirtas punktas – tas, ties kuriuo įstringa dauguma patikrinimų. ## Kodėl vietovę padarome matomą Konfigūratoriuje prie kiekvienos vietovės už ES ribų aiškiai nurodyta, kad tai perdavimas į trečiąją šalį – prieš Jums pasirenkant, o ne sutarties priede. Tai ne paslaugumas, o vienintelis būdas elgtis su informacija, kurios vėliau neįmanoma pagražinti. NIS2 ir IT-Grundschutz saugumo lygiuose vietovių už ES ribų apskritai nesiūlome. ## Kas nėra duomenų suverenumas Vien Vokietijos duomenų centro nepakanka. Lemia tai, **kas turi prieigą** – o tai apima tiekėją, jo subtiekėjus ir jų patronuojančias bendroves. Serveris Frankfurte, priklausantis JAV koncernui, teisiškai yra kitokia situacija nei serveris, kuris jam nepriklauso. --- *Tai ne teisinė konsultacija. Jūsų konkretaus atvejo vertinimui reikia Jūsų duomenų apsaugos pareigūno arba teisininko.*

Pagalba & palaikymas

Ieškote ko nors kito? Mūsų programos ir dokumentacija – vos vienu spustelėjimu.